- keverzoti
- keverzóti, -ója, -ójo, kevérzoti, -oja, -ojo J 1. intr. svyrinėjant, krypuojant, velkant kojas, išsiskėtus eiti: Ko čia keverzóji po vidurį, gali eiti pakraščiu! Ds. Keverzódamas kad eina J. Kur tu keverzoji per purvynę?! Č. Un, daboj, girtas kap keverzoja! Tvr. Jau keverzoja insistverdamas po gryčią Skdt. Vaikas ką tik da pradeda keverzúot Kp. Kur tu keverzoji per purvynę! Č. Priešakyje, šleivai keverzodamas, bėgo lokys rš. Vaikas vos vienerių metų ir jau keverzoja Brž. Ar tavo berniokas dar nepradeda keverzóti? Ds. Mano Jonukas jau kevérzoja Rk. Vaikas keverzojo keverzojo ir pargriuvo Jz. Vieną gražią dienelę, repečkojęs repečkojęs ketriapėsčias, staiga ėmiau keverzoti stačias rš. | refl.: ^ Miške gimęs, miške augęs, išeina ant lauko – keverzojas (akėčios) LTR. Keverza keverzója, nė šuva neloja (akėčios) J.Jabl. 2. tr., intr. J kreivai, negražiai ką nors daryti (rašyti, arti, akėti ir pan.): Kažką kevérzoja taip neaiškiai, kad nė perskaityti negaliu Paį. Nuėjau artų keverzotų, radau kaltą kuprotą Kp. Jei rašai, tai rašyk, ne kevérzok! Sml. Ot jis kad keverzoja kaip su vištos koja Dj. Keverzojo drebančiais pirštais savo pavardes popieriuje rš. Eilėraščius keverzoja rš. Buvo diedas diedelis, senas senelis, ėjo art keverzót Ad. Kad akėji, tai akėk, o ne keverzok Nj. Koks te jo arimas – keverzója po visą dirvą be jokios tvarkos Ds. Išėjau artų keverzótų, radau pypkę moliavotą Kp. Ką te dabar keverzoji, jei nemoki, tai nė į nagus neimk! Paį. 3. intr. kalbėti svetima kalba, gerai jos nemokant: Tada aš šiap tep keverzójau vokiškai Švnč. Jis jau šiek tiek ir lenkiškai keverzója Kair. \ keverzoti; apkeverzoti; atkeverzoti; įkeverzoti; iškeverzoti; nukeverzoti; pakeverzoti; parkeverzoti; prakeverzoti; prikeverzoti; sukeverzoti; užkeverzoti
Dictionary of the Lithuanian Language.